1Kas taip elgiasi, tas nebus turtingas;
kas niekais laiko mažus dalykus, tas pamažu pražus.
2Vynas ir moterys išveda iš kelio protingus vyrus,
o žmogus, bendraujantis su kekšėmis,
praras gėdos jausmą.
3Puvimas ir kirmėlės jį apims,
ir praradęs gėdos jausmą žmogus neteks gyvasties.
4Kas kitais per greitai pasitiki, tas nerimtas,
o kas nusideda, tas pakenkia sau pačiam.
5Kam nedoras darbas teikia malonumo, tas bus pasmerktas,
o kas atsispiria malonumams,
tas apvainikuoja savo gyvenimą.
6Kas suvaldo liežuvį, tas gyvens be barnių,
o kas nekenčia paskalų, tas patirs mažiau pikta.
7Niekados nekartok, kas tau buvo pasakyta,
ir iš to neturėsi jokio nuostolio.
8Nei draugui, nei priešui apie tai nekalbėk;
niekam nepasakyk, nebent tai nuslėpti būtų nuodėminga.
9Juk kas tai išgirs, tas tavimi nebepasitikės
ir ilgainiui ims nekęsti.
10Ką nors girdėjai? Temiršta tai su tavimi.
Būk tikras, tavęs tai nesusprogdins!
11Ką nors sužinojęs, kvailys kenčia gimdymo skausmus
tartum kūdikį gimdanti moteris.
12Paskala kvailio krūtinėje –
kaip strėlė, įstrigusi žmogaus šlaunyje.
13Įspėk savo draugą; galbūt jis dar nėra to padaręs,
o jei padarė, tai daugiau tenedaro.
14Įspėk savo kaimyną; galbūt jis dar nėra to pasakęs,
o jei pasakė, tai daugiau tenekartoja.
15Įspėk savo draugą; dažnai tai gali būti šmeižtas,
ir tikėti kiekvienu pasakojimu neturėtumei.
16Žmogus gali suklupti netyčiomis.
Kas nėra nusidėjęs liežuviu?
17Paklausk savo kaimyną prieš jį sudrausdamas;
taip tu skaitysiesi su Aukščiausiojo Įstatymu.
Tikroji išmintis
18Pagarbi Viešpaties baimė – kelias į jo gerumą,
o išmintis laimi jo meilę.
19Viešpaties įsakymų pažinimas –
gyvastį teikiantis mokymas;
darantieji tai, kas jam patinka,
valgys vaisius nuo nemirtingumo medžio.
20Visa išmintis – pagarbi Viešpaties baimė;
visapusiška išmintis – Įstatymo vykdymas
ir jo visagalybės supratimas.
21Kai vergas savo šeimininkui sako:
„Nedarysiu to, ko tu nori“, –
jei vėliau tai ir darytų,
jis pykdytų tą, kuris jį išlaiko.
22Mokėti daryti pikta nėra išmintis,
ir nusidėjėlių patarimas nėra protingas.
23Esama apsukrumo, kuris bjaurus,
ir kvailių, kurie nieko pikta nedaro.
24Geriau dievobaimingas maža žinantis žmogus
negu labai protingas, bet laužantis Įstatymą.
25Esama reiklaus, bet nesąžiningo apsukrumo
ir žmonių, išnaudojančių gerumą, kad pasiektų savo.
26Pasitaiko, kad nedoras žmogus
dedasi širdgėlos prislėgtas,
bet jo vidus pilnas apgaulės.
27Jis nuleidžia akis ir dedasi kurčias,
bet jei jo kaukės niekas nenuplėš, jis tave išnaudos.
28Jėgų stoka jį sulaiko nuo nuodėmės,
bet nepaisydamas to, radęs progą jis padarys žalos.
29Žmogus pažįstamas iš išvaizdos,
o protingas žmogus – akis į akį susitikus.
30Žmogaus apdaras, nuoširdus juokas ir eisena
parodo tau, kas jis yra.